Dauguma pramonės profesionalų ir automobilių entuziastų automobilių apklijavimą vertina kaip gana modernų reiškinį. Galbūt tai jus nustebins, bet automobilių apklijavimo istorija prasidėjo gerokai anksčiau.
Dauguma pramonės profesionalų ir automobilių entuziastų automobilių apklijavimą vertina kaip gana modernų reiškinį. Galbūt tai jus nustebins, bet automobilių apklijavimo istorija prasidėjo gerokai anksčiau.
Norėdami išsiskirti iš minios, automobilių savininkai pradėjo dažyti juos beveik nuo pat automobilių atsiradimo pradžios, o pirmuosiuose lenktyniniuose automobiliuose jau atsirado individualūs numeriai ir jų rėmėjų pavardės. Būtent lenktyninių automobilių savininkai patys pirmieji pradėjo dažyti savo automobilius, kad į juos būtų atkreiptas lankytojų dėmesys lenktynių trasose. Šiek tiek vėliau, įmonės pradėjo puošti savo automobilius įmonių pavadinimais ir įvairiais šūkiais.
Plėvele apklijuoti automobiliai ir sunkvežimiai šiuo metu yra efektyvus mobilus reklamos kanalas. Deja, pačioje pradžioje tai buvo gana didelių sąnaudų reikalaujantis būdas reklamuotis. Meistrai turėdavo kruopščiai paruošti bei nudažyti transporto priemonę, o patys dažai ilgai neatlaikydavo nei oro, nei prastesnės kokybės kelių sąlygų, tad žmonės pradėjo ieškoti kitokių priemonių.
1926 m. amerikiečių chemikas ir išradėjas Waldo Semonas netikėtai susidūrė su vinilo chlorido gamybos procesu. Semonas eksperimentavo, kaip ištirpinti nepageidaujamą medžiagą, vadinamą polivinilchloridu (PVC). Semono tikslas buvo sukurti klijus, skirtus gumai suklijuoti su metalu. Vietoj to jis sugalvojo naują medžiagą – patvarų, universalų ir neįtikėtinai lankstų polimerą. Iš pradžių Semonas naudojo savo išradimą golfo kamuoliukų ir batų kulniukų gamybai. Netrukus buvo atrastas didžiulis vinilo chlorido potencialas.
Su šiuo Semono išradimu pramonė atrado, kad gali sukurti lipnią plėvelę, iš kurios galima būtų išpjauti grafinius elementus. Vietoj transporto priemonių dažymo, buvo sugalvota atskirtus grafinius elementus tiesiog priklijuoti. Taip visiškai atsitiktinai Walteris Semonas padarė tikrą revoliuciją transporto priemonių dekoravime.
Nors Semono išradimas buvo didžiulis žingsnis į priekį, jis vis vien buvo pernelyg brangus. Tik didžiosios įmonės ir vyriausybinės agentūros galėjo sau leisti ant savo transporto priemonių užklijuoti grafinius elementus.
XX a. šeštajame dešimtmetyje ant JAV oro pajėgų avarinių išsilaipinimo čiuožyklos didžiosios korporacijos, pvz. „Coca-Cola“, reklamavo savo vardą. Bet tai buvo tik išpjauti nedideli grafiniai elementai. Daugėlis didesnių grafinių elementų ir raidžių vis dar buvo dažomi.
Visoje Amerikoje daugėjant automobiliams, šeštąjame dešimtmetyje „drago“ (traukos lenktynių) lenktynininkai ir „hot rodder“ važiavimams užsisakydavo užklijuojamus grafikos elementus iš plėvelės. Tai galima būtų laikyti ir šiuolaikinio automobilių apklijavimo eros pradžia.
Nepaisant plėvelės universalumo, tuo metu ji turėjo ir keletą trūkumų. Nulupus plėvelę, ji dažniausiai palikdavo klijų likučius ant paviršiaus. Taip pat dažnai ją buvo sudėtinga užklijuoti ant išgaubtų ar nelygių paviršių.
Grafinių elementų dažymas ir lipni plėvelė buvo įprasta praktika bent tris dešimtmečius. Devintajame dešimtmetyje, tobulėjant gamybos technologijoms, bei mažėjant gamybos kaštams, lipnios plėvelės tapo dar labiau prieinamos ir mažesnėms įmonėms, kurios dažniau pradėjo apipavidalinti savo transporto priemones lipnia plėvele.
Tačiau plėvelių spalvų asortimentas vis dar buvo labai ribotas. Nepaisant to, automobilio apklijavimas populiarėjo.
Proveržis įvyko 1990-ųjų Vokietijos taksi pramonėje. Pagal to meto Vokietijos įstatymus, visi taksi automobiliai turėjo būti smėlio spalvos, tad prieš pradedant teikti keleivių vežimo paslaugas, automobiliai turėjo būti perdažomi, o tai lėmė didelius kaštus. Įmonė „Kay Premium Marking Films“ sugalvojo kitokį sprendimą: visą automobilį tiesiog apklijuoti.
Skirtingai nei anksčiau, šios įmonės pagamintos plėvelės puikiai priglusdavo prie išgaubtų ir nelygių paviršių. Lipnią plėvelę tapo lengviau nuklijuoti nepažeidžiant originalių automobilio kėbulo dažų. Atsiradusios naujosios skaitmeninės spaudos technologijos atvėrė begalines dizaino galimybes šioje srityje.

„PepsiCo“ reklama– pirmas apklijuotas autobusas 1993 metais
1993 m. „Pepsi“ buvo pirmoji įmonė, kuri pilnai apklijavo autobusą reklaminiais tikslais. Tai sukėlė sensaciją automobilių pasaulyje, o automobilių apklijavimas tapo pageidaujama paslauga.
Automobilių apklijavimas dabar yra ypač populiarus visame pasaulyje. Japonai turi specialią automobilių apklijavimo kultūrą, vadinamą „itasha“. Kalifornijoje (JAV) taip pat yra specifinis automobilių apklijavimo stilius.
Dėl naujausių patobulinimų - tokių kaip 3D plėvelės su oro kanalais – jos tapo stilingesnės ir patvaresnės. „Avery Dennison“ ir „Arlon“ plėvelių gamintojų dėka, jūsų transporto priemonė gali atrodyti išskirtinė. Daugiau apie šias naujoves teiraukitės „Antalio“ konsultantų.