„Aform“ architektė apie natūralias medžiagas ir praktiškumą interjere

Aurelija, kaip trumpai galėtumėte save apibūdinti Jūsų nepažįstantiems?

Aš save pristatau kaip erdvių kūrėją interjere, kuri susiduria su įvairiais iššūkiais ir bando kuo kūrybiškiau juos išspręsti.

Butas Vilniuje. Fotografas: Benas Šileika.

 

Teko pastebėti, kad Jūsų kuriamuose interjeruose vyrauja medis, natūralūs elementai, dažnai netgi rankų darbas… Ar galima būtų sakyti, kad tai tarsi Jūsų braižas?

Taip labai tiksliai pastebėta, kad visuose savo interjeruose kiek įmanoma daugiau stengiuosi naudoti kuo natūralesnes medžiagas, ypač medį. Tie kurie pamato daug medžio interjere, iš karto supranta - tai Mano darbas (juokiasi).

Namai Lietuvos pajūryje. Fotografas: Benas Šileika.

 

Išties dažnai Jūsų kuriamuose interjeruose galima rasti labai unikalių detalių (turiu mintyje lentynas Tarptautinėje mokykloje, jūsų studijos darbo stalą mediniu nelygiu paviršium, 80-ųjų bute baldai, durys iš faneros ir pan.). Kaip Jums gimsta tokios idėjos?

Visos idėjos gimsta iš kažkada pamatytų detalių ir akcentų, lankytų parodų, stebėtų filmų, analogų paieškų. Atėjus laikui visa tai susimiksuoja ir tampa nauju kūriniu mano kuriamuose darbuose.

Natūralaus medžio darbo stalas studijoje. Fotografas: Benas Šileika.

 

Kokia būna smagiausia akimirka interjero kūrimo bei įgyvendinimo procese?

Smagiausia akimirka yra pati kūrybos pradžia – ir, žinoma, ta maloni saldi pabaiga kai absoliučiai visi dalyvavę džiaugiasi rezultatu!!!

Vienas iš naujesnių Jūsų projektų – Vilniaus tarptautinė mokykla. Objektas tikrai nekasdieniškas. Su kokiais iššūkiais susidūrėte šiame projekte?

Iššūkių buvo daug su Vilniaus tarptautine mokykla, bet prisimenu šiuos...

Įvairūs iššūkiai ir sprendimų paieškos vedė prie neįtikėtinų rezultatų: pavyzdžiui, lyg ant žemėlapių kontūrais drėkstančių Senamiesčio sienų buvo įkomponuoti augalai. Džiaugiuosi išsaugojusi Senamiesčio palikimą – senas plytų mūro sienas, ne tik puošiančias koridorius, bet ir jungiančias privačią mokytojų darbo erdvę antrame aukšte. Neramino ir tai, kad, statyboms įpusėjus, vaikštant po klasių erdves, jos atrodė pernelyg tamsios. Tad, siekiant išgauti natūralią šviesą, kad kuo daugiau jos kristų mokymosi erdvėse, taikyti įvairūs interjero sprendimai. Taip pat dideli iššūkiai laukė parenkant B klasės degumo grindis sporto salei, akustines paneles „Atriumo“ erdvėje, taip pat renkant patogiausią kėdę mokymuisi ar kuo praktiškesnį, atsparų įbrėžimams stalo paviršių klasių erdvėse ir t.t. 

 

Įėjimas į Vilniaus tarptautinę mokyklą. Fotografas: Gedmantas Kropis.

 

Kas labiausiai patiko šiame projekte?

Labiausiai patiko dirbti su nuostabiais užsakovais, kurie ne tik leido, bet ir norėjo natūralių medžiagų panaudojimo mokyklos erdvėse, va čia tai bent!!!! Užsakovai investavo ne tik savo laiko ir finansų į pastato kokybę, bet ir į jo išskirtinumą ir originalumą: natūralaus medžio stalai susitikimų kambariuose, kavinės, mokymosi erdvėse, medinės kėdės susėsti pietų prie bendro socialinio valgomojo stalo. Kad daiktai ilgiau tarnautų ir nereikėtų jų keisti naujais, tam tikrose vietose panaudotos baldinės plokštės. Tačiau daugiausia baldų pagaminta iš medžio lentų ir iš natūralios faneros.

Lentynų siena Vilniaus tarptautinėje mokykloje. Fotografas: Gedmantas Kropis.

 

Papasakokite apie darbą su užsakovais. Daugelis romantizuoja architekto ir interjero dizainerio darbą, nes galvoja tik apie kūrybinę pusę. O kaip vyksta darbas su užsakovu? Ar užsakovai visiškai Jumis pasitiki ir priima viską, ką siūlote, ar ateina pas jus turėdami aiškią savo nuomonę?

Visi projektai skirtingi, vienok galiu pasakyti, kad pasitiki užsakovai visi, bet ne visi vienodai įsitraukia į procesą. Vieni užsakovai visą sprendimo teisę palieka man, kiti labai daug savo laiko ir indėlio įdeda, bet nuo to rezultatas nesikeičia. Aš manau, kad tai tikrai neromantiška specialybė, skirta tik pokalbiams prie kavos puodelio, nes erdvėse kaip ir gyvenime vyksta pokyčiai, vyksta korekcijos, jos tarsi gyvi organizmai, vienaip jaučiami per brėžinius ar vizulizacijas, kitaip jaučiami, kai esi gyvai ir pajunti medžiagas ir erdvės tūrį. Tai specialybė, kuri turi daug sudedamųjų dalių ir psichologijos, ir architektūros, interjero dizaino, spalvinių ir kompozicinių derinių, reikiamų žinių.

28 kvadratų butas. Fotografas: Benas Šileika.

 

Su kokiais projektais, gyvenamosiomis (butais/namais) ar viešosiomis (biurais ir pan.) erdvėmis Jums pačiai labiau patinka dirbti? Kodėl?

Visi projektai man patinka, kai užsakovas yra supratingas, vertinantis tavo darbą ir dar turintis humoro jausmą žmogus. Projektai tai nėra tik spalvos, tai yra žmonės ir jų pojūčiai erdvėse, tad visada sakau, svarbiausia žmogus. Taigi drįsčiau teigti, kad ne tik nuo manęs, bet didele dalimi ir nuo pačio užsakovo nusiteikimo/nuotaikos/balanso/ požiūrio priklauso projekto sėkmė.

Vilniaus tarptautinės mokyklos holas. Fotografas: Gedmantas Kropis.

 

Kas Jums labiausiai patinka Jūsų darbe?

Man labiausiai patinka kurti ir sukurti kažką tokio, ko užsakovas nėra matęs, aprodyti, įtikinti ir gauti grįžtamąjį ryšį, kuris yra toks maloniai saldus!

Kokia medžiaga ar interjero sprendimas Jus paskutiniu metu labiausiai nustebino?

Mane stebina medis, jo paruošimo, padengimo būdai, pavyzdžiui medžio geriausia impregnacija (prezentacija) - tai medžio deginimas. Taip pat medžio lukštu faneruota plokštė, nes ji labai tvirta ir nuolat turi kintančią struktūrą. Taip pat molio tinkas nustebino kaip natūrali ir lengvai tvarkoma medžiaga.

Vonios kambarys. Fotografas: Benas Šileika.

 

O kaip užsakovai paprastai renkasi medžiagas interjerui? Į ką labiausiai atkreipia dėmesį? (vaizdą, praktiškumą, ekologiją)?

Įvairūs užsakovai skirtingai renkasi, vieni labai mėgsta ekologiją, kitiems svarbi kaina, o dar kitiems praktiškumas- tai vieningo atsakymo nėra.

Ko palinkėtumėte interviu skaitytojams, kurie galvoja apie naujus namus/biurą ar jų atnaujinimą?

Atnaujinimui labai svarbu susiskaičiuoti finansus, nusimatyti galimas išlaidas ir tada jas padauginti iš 3 ( juokiasi). Iš tikrųjų svarbu suvokti kryptį, stiliaus išraišką ir žinoma nusimatyti išlaidų kiekį.