Maisto švaistymas: Nuo ES tikslų iki kasdienių sprendimų Jūsų virtuvėje
59 mln. tonų – tiek maisto kasmet išmetama Europos Sąjungoje. Maisto švaistymas yra tapęs pasauline problema, darančia didelį poveikį aplinkai ir ekonomikai. Dėl šios priežasties visoje Europos Sąjungoje nustatytas privalomas maisto atliekų mažinimo tikslas. Siekti šio tikslo privalo tiek individualūs asmenys, tiek įmonės. Kiekviena įmonė turi atsakingai prisidėti prie maisto atliekų mažinimo, tad šiame straipsnyje patyrinėsime konkrečius veiksmus, kuriuos atlikdama Jūsų įmonė gali pakeisti padėtį.
59 mln. tonų – tiek maisto kasmet išmetama Europos Sąjungoje. Maisto švaistymas yra tapęs pasauline problema, darančia didelį poveikį aplinkai ir ekonomikai. Dėl šios priežasties visoje Europos Sąjungoje nustatytas privalomas maisto atliekų mažinimo tikslas. Siekti šio tikslo privalo tiek individualūs asmenys, tiek įmonės. Kiekviena įmonė turi atsakingai prisidėti prie maisto atliekų mažinimo, tad šiame straipsnyje patyrinėsime konkrečius veiksmus, kuriuos atlikdama Jūsų įmonė gali pakeisti padėtį.
ES iškelia aukštą kartelę kovoje su maisto švaistymu
Naujoje programoje ES narėms nustatomi privalomi maisto atliekų mažinimo tikslai pagal sektorius ir reikalaujama, kad kiekviena šalis parengtų konkrečius veiksmų planus. Šie planai gali būti įvairūs – nuo visuomenės informavimo kampanijų iki skatinimo aukoti maistą.
Daugiau nei pusė iš 59 mln. tonų per metus ES išmetamų maisto atliekų susidaro privačiuose namų ūkiuose, 9 % – restoranuose ir 7 % – maisto prekių mažmeninės prekybos įmonėse.
ES maisto atliekų mažinimo tikslai iki 2030 m.
- Gavybos ir žaliavų perdirbimo sektorius turi sumažinti maisto atliekų kiekį 10 %.
- Mažmeninė prekyba ir vartotojai (t. y. restoranai, maitinimo paslaugos ir namų ūkiai) turi sumažinti maisto atliekų kiekį 30 % vienam gyventojui.
Šaltinis: Danijos prekybos rūmai1
Kam tenka atsakomybė?
Padidintas dėmesys maisto atliekoms mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo sektoriuje nėra naujiena. Tačiau dabar šioms pramonės šakoms tenka bendra atsakomybė mažinti maisto švaistymą tarp vartotojų.
Tikimasi, kad rezultatas bus pasiektas ne tik konkrečiai mažinant maisto atliekų kiekį, bet ir pasitelkiant šių šakų darbuotojų žinias. Pavyzdžiui, daug maisto atliekų galima sumažinti pakartotinai panaudojant maisto likučius ir suminkštėjusias daržoves, teikiant informaciją ir rekomendacijas arba bendradarbiaujant su organizacijomis-partnerėmis.
Toliau atidžiau apžvelgsime kai kuriuos veiksmus, kurių galite imtis!
- Būdai kaip galite sumažinti maisto atliekų kiekį -
Vartotojams tampa vis svarbiau naudoti kuo mažiau pakuočių arba jų iš viso atsisakyti, tačiau kartais pakuotės yra būtinos siekiant išvengti maisto atliekų. Pakuotė gali prailginti maisto produkto galiojimo laiką bei apsaugoti jį transportavimo metu. Abu šie privalumai užtikrina, kad maistas būtų suvalgomas, o ne išmetamas.
Apsvarstykite, kaip galėtumėte optimizuoti savo kulinarines pakuotes. Galbūt galite naudoti plonesnę medžiagą, praleisti nebūtiną sluoksnį arba net sumažinti pakuotės dydį?
Atminkite tai – pakuotė yra priešas tik tada, kai ji nereikalinga. Dėl to, maisto produkto kelionė nuo ūkio iki valgomojo stalo yra svarbiausia. Jei maistas nepatenka ant stalo, visos pastangos yra veltui.
Padalinkite švedišką stalą į porcijas
Geras būdas sumažinti maisto švaistymą bufetuose – patiekti maistą porcijomis. Paruoškite tiek mažas, tiek dideles porcijas, jog žmonės galėtų pasirinkti, kiek jų suvalgyti. Pavyzdžiui, tuno salotas galite patiekti uogienės indeliuose, krevetes – medinėse valtelėse, o šokolado putėsius – plastikiniuose puodeliuose.
Patiekdami maistą lėkštėse galite valdyti paruošto maisto kiekį ir nuolat papildyti pagal poreikį, taip užtikrindami, kad maistas būtų suvalgytas.
Leiskite kitiems išgelbėti Jūsų maistą
Pasaulyje plačiai pasklidusi programėlė „Too Good To Go“ yra didžiausia perteklinio maisto prekyvietė, kurios pagalba įmonės gali veiksmingai sumažinti maisto švaistymą. Naudodamiesi programėle galite parduoti savo nesuvartotą maistą kaip „sėkmės krepšelius“ arba leisti žmonėms prisikrauti padėklus iš bufeto po restorano uždarymo. Taip sumažinsite maisto švaistymą, užtikrinsite, kad maistu mėgausis didesnis kiekis žmonių, sulauksite naujų klientų bei paviešinsite savo pastangas. Nors Lietuvoje „Too Good To Go“ dar nėra, programėlė sparčiai plinta po visą Europą ir jau pasiekė kaimynes Čekiją bei Lenkiją. Tik laiko klausimas, kol programėlė atsiras Lietuvoje!
Suteikite maisto likučiams naują gyvenimą
Įtraukdami maisto likučius į savo valgiaraštį galite užtikrinti, kad maisto atliekų būtų kuo mažiau. Pernokusius vaisius galima suplakti į skanius kokteilius, suminkštėjusias daržoves sudėti į sriubą, o mėsos likučius paversti sumuštinių užtepėlėmis. Taip maisto likučiai taps naudinga valgiaraščio dalimi.
Paaukokite maisto produktus
Jei lieka nepanaudotų maisto produktų, perteklių galite paaukoti labdarai. Vienas didžiausių kovotojų prieš maisto švaistymą yra „Maisto bankas“. Šiai organizacijai maistą aukoja įvairūs maisto gamintojai ir didmenininkai. „Maisto banke“ atsiduria tokie maisto produktai, kurie yra tinkami vartoti, bet dėl tam tikrų priežasčių negali būti parduodami. „Maisto bankui“ paaukoti produktai siunčiami organizacijoms, kurios ruošia maistą sunkioje padėtyje atsidūrusiems žmonėms. Tad, Jūsų nepanaudoti produktai gali pagelbėti kitiems!
Žinokite prekių galiojimą
Mums puikiai pažįstamos prie produkto galiojimo datos nurodytos frazės „geriausias iki“ ir „suvartoti iki“. Ar kada nors susimąstėte, jog būtent skirtumo tarp šių frazių suvokimas yra maisto atliekų mažinimo šaltinis?
Skleiskite informaciją, padedančią vartotojams atskirti, kuriuos maisto produktus galima ir kurių negalima valgyti, kai jų tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs. Savo produktų pakuotėmis praneškite ką vartotojas turėtų žinoti – kad maistas yra tinkamas vartoti kol jis gerai atrodo, skaniai kvepia ir yra gero skonio.
Ant daugelio pakuočių jau galima rasti lipduką ar etiketę su tekstu: „Prieš išmesdami: pažiūrėkite – pauostykite – paragaukite“. Svarbu informuoti žmones, jog, net pasibaigus maisto galiojimo terminui, prieš išmetant vertėtų įvertinti realią būklę remiantis savo pojūčiais. Toks informacijos skleidimas atitinka ES siūlomas informavimo kampanijas.
Kuo skiriasi „Geriausias iki“ ir „Suvartoti iki“ datos?
SUVARTOTI IKI
nurodoma data, po kurios maisto produktą gali būti pavojinga valgyti, o vartojimas gali sukelti rimtą grėsmę sveikatai.
GERIAUSIAS IKI
skiriamas maisto produktams, kurių kokybė laikui bėgant prastėja. Jei produktas gerai atrodo, skaniai kvepia ir yra gero skonio, jį galima valgyti ir pasibaigus nurodytai datai.
Paverskite maisto likučius įdomesniais
Jei restorano lankytojai nepabaigia maisto, pasiūlykite jiems popierinį maišelį, kuriame jie galėtų parsinešti likučius namo. Padidinkite tikimybę, kad likučiai nebus išmesti pridėdami gidą su patarimais, kaip likučiams galima suteikti naują gyvenimą namuose. Tai gali būti pašildymo vadovas, lengvas garnyro receptas arba naujų patiekalų idėjos. Viskas, ką jau darote virtuvėje, kad sumažintumėte maisto švaistymą, bet apie ką jūsų lankytojai nebūtinai žino.
Įkvėpėme naujoms veikloms?
Šaltiniai:
Daugiau straipsnių
Individualizuotos pakuotės:
ar smulkiam verslui verta investuoti?
Todėl kyla klausimas – ar smulkiam verslui ši investicija yra prasminga? Šiame straipsnyje aptarsime, kada tai iš tiesų atsiperka.
Kai patiekalas tampa turiniu „Instagram“:
Verslo matomumo didinimas patraukliomis kompozicijomis
Žingsnis link tobulos išsinešimo pakuotės
