Interviu su knygų ir ženklodaros dizainere Aurelija Slapšyte

Kaip trumpai galėtumėte save apibūdinti Jūsų nepažįstantiems?

Esu Aurelija Slapšytė, laisvai samdoma grafikos dizainerė, Vilniaus dizaino kolegijos lektorė, viena iš Open House Vilnius organizatorių, Vilniaus dailės akademijos tarybos narė. Dizainas, suradęs M. K. Čiurlionio menų mokykloje, lydi mane ir niekada nepaleido. Šiandien dažniausiai mano kurtus dizainus rasite knygose arba prekės ženklų vizualiniuose identitetuose. 

Daug dirbate su knygų dizainu. Kas labiausiai patinka dirbant su knyga?

Kiekviena knyga tai unikali galimybė vizualiai perteikti jos istoriją skaitytojui. Knygos kūrimo procese mane žavi paties dizaino kompleksiškumas. Neretai žmonėms pasakojant apie knygos dizainą dauguma galvoja, kad kuriu tik knygų viršelius. Nors viršelis yra svarbus knygos dizaino elementas, man kaip dizainerei ne ką mažiau svarbi vidinio maketo išraiška. Kokio ilgio sakinius patogu skaityti, kiek erdvės atvarte palikti, kokius šriftus parinkti, ar juos bus patogu skaityti, ar nepavargs akys, ar mano dizainas neapsunkins knygos turinio? Tokie ir panašūs klausimai mane lydi dizaino procese. Kiekvieną knygą matau kaip atskirą, savo identitetą turintį personažą.

 DR. EGLĖS BAZARAITĖS MONOGRAFIJA „Kapinės už miesto“. FotografAS ROKAS SNARSKIS.

Ar perskaitote knygas prieš pradedant kūrybinį procesą?

Man kiekvienos knygos procesas prasideda nuo skaitymo. Dėl laiko stokos ne visada pavyksta perskaityti visa knygą jos kūrimo pradžioje, tačiau bent tris pirmuosius skyrius prieš pradedant dirbti – būtinai. Procese taip pat visada kalbuosi ir su knygos kūrybine komanda – autoriais, redaktoriais, vertėjais, projekto vadovais. Komandos įspūdžiai dirbant su knygos turiniu neretai taip pat stipriai prisideda formuojant knygos dizainą. 

   DR. EGLĖS BAZARAITĖS MONOGRAFIJA „Kapinės už miesto“. FotografAS ROKAS SNARSKIS.

Ar yra kažkokie ypatingi dalykai/taisyklės, kurias būtina žinoti ir galbūt jų laikytis kuriant knygos dizainą?

Taisyklių dizainui yra įvairiausių ir kiekvienas skirtingai jas interpretuoja, jų laikosi ar laužo. Būtų galima sukurti atskirą interviu su skirtingais dizaineriais tik apie tai. Visgi man daug svarbesnės atrodo asmeninės taisyklės, kurias patys dizaineriai naudoja savo darbo procese. Pavyzdžiui viena pagrindinių mano požiūrio į dizainą taisyklių – niekada neužgožti turinio, nebent toks tikslas. Tai reiškia, kad mano dizaino sprendimai prisitaikys prie turinio taip, kad jį sustiprintų, išraiškingai perteiktų ir geriausiai atskleistų temą.

 GEORGES PEREC Knyga „Gyvenimas. Vartojimo instrukcija“. FotografAS ROKAS SNARSKIS.
 

Kaip dažniausiai gimsta idėjos, kaip turėtų atrodyti knyga?

Prasideda skaitant, susipažįstant su tema ir autoriumi. Apčiuopus turinio nuotaiką, esmines detales, kurias reikia perteikti pradedu temos analizę, ieškau šriftų, spalvų, kurie geriausiai perteiktų pagrindinę žinutę. Kartais idėjas gaudau užsimerkusi – stengiuosi įsivaizduoti knygą rankose ir pamatyti jos spalvas, grafinius elementus, emociją.

 J.G. BALLARD Knyga „AUKŠTNAMIS“. FotografAS ROKAS SNARSKIS

Kuriuo metu kūrybiniame procese pradedate galvoti apie popierių?

Apie popierių dažniausiai pradedu galvoti turint pirmuosius principinio dizaino sprendimus. Pirmieji dizainai jau būna užčiuopę pagrindinę žinutę, grafinius elementus. Tokiu metu darosi aišku ko norisi iš popieriaus – tekstūros, storio, spalvos.

Kokie būna apribojimai kuriant dizainą, renkant popierių knygai? (jei būna)

Dažniausi apribojimai labai žemiški – finansai, kurie padiktuoja knygos spalvingumą, popieriaus pasirinkimus, pospaudiminius darbus. Tai tuo pačiu tampa ir iššūkiu, kai reikia padaryti labai daug turint mažai.

Kaip renkatės popierių?  Kiek realūs popieriaus pavyzdžiai įtakoja sprendimą?

Popieriaus pasirinkimas labai priklauso nuo pačios knygos – ar knyga tekstinė, ar turės iliustracijų, kokią nuotaiką norime perteikti skaitytojui? Pavyzdžiui grožinei literatūrai naudoju vienus popierius, o akademinei visai kitus. Šiuo metu rinkdamasi knygos vidinių puslapių popierių neretai jau turiu išbandytus ir atrinktus popieriaus pavyzdžius. Visgi viršelio popieriaus pasirinkimas – kita istorija. Visada peržiūriu popieriaus pavyzdžius, jei norisi išraiškingesnio popieriaus sprendimo konsultuojuosi su popieriaus tiekėjais, kartu peržiūrime įvairius pavyzdžius, kurie geriausiai atlieptų knygos turinį.

  Skaitytojo rankose knyga „Vilkas, bokštas ir bažnyčia“. Fotografė GINTARĖ GRIGĖNAITĖ

Kas Jums svarbu renkantis popierių? 

Renkantis popierių man svarbu kaip jo tekstūra, atspalvis ar spalva gali papildyti knygos turinį, prisidėti prie malonios skaitymo patirties. 

Gal turėjote projektą, kai pasirinkus nebandytą popierių, galutinis rezultatas viršijo jūsų lūkesčius?

Vienas paskutinių tokių projektų – Gabijos Grušaitės knyga „Grybo sapnas“. Tik pradėjus dirbti, užduotis dizainui buvo sukurti knygą, kurios nesinorėtų paleisti iš rankų. Tai iš esmės ir labai abstrakti ir tuo pačiu aiški užduotis. Grožinės literatūros knygoms daug dizaino nereikia. Kartais išraiškingu elementu gali tapti pavyzdžiui viršelio iliustracija. Šios knygos atveju norėjome labai minimalistinių dizaino sprendimų, tad viršelio popierius ir jo taktilika tapo svarbia viso knygos dizaino dalimi. Popieriaus paieškose labai padėjo „Antalio grafinio dizaino centras“. Čia beveik paskutinę minutę pavyko surasti „Wibalin“ prekės ženklo popierių, kurio tekstūra „Stria“ švelniai bangavo kaip Baltijos jūra ir Neringoje vykstantis veiksmas, o spalva „Aztec“ puikiai perteikė knygoje aprašomų ateities marių spalvą. Knygai atvykus iš spaudos rezultatas džiugino, o parinktas popierius neleidžia paleisti knygos iš rankų.

GABIJOS GRUŠAITĖS Knyga „GRYBO SAPNAS“. Fotografė AURELIJA SLAPŠYTĖ

GABIJOS GRUŠAITĖS Knyga „GRYBO SAPNAS“. Fotografė GINTARĖ GRIGĖNAITĖ. KNYGOS NUGARĖLIŲ KOLIAŽAS –  AURELIJOS SLAPŠYTĖS.

Daug dirbate bendradarbiaujant su leidykla LAPAS. Kokia knyga procese kėlė daugiausiai iššūkių, bet finale viskas gavosi puikiai?

Pastaroji sukėlusi daug iššūkių – Rūtos Miškinytės sudaryta knyga „Vilkas, bokštas ir bažnyčia. Vilniaus suvenyrai“. Ši knyga turėjo daug įvairios apimties tekstų ir eksponatų fotografijų, kuriuos reikėjo apjungti į vientisą, žaismingą pasakojimą. Šioje knygoje dizaino sprendimai pritaikyti nuo viršelio iki metrikos, kiekviename atvarte ieškojau dizaino sprendimų, kurie geriausiai perteiktų turinį ir eksponatus. Visoms eksponatų fotografijoms ieškojau unikalaus dizaino sprendimų. Tai buvo daugybės darbo valandų pareikalavusi knyga, kurios rezultatas ir šiandien labai mane džiugina.

knyga „Vilkas, bokštas ir bažnyčia“. Fotografė GINTARĖ GRIGĖNAITĖ

Vilniaus dizaino kolegijoje dėstote leidinių dizainą ir spaudos technologijas. Kas paskatino imtis šios veiklos?

Visada labai norėjau dalintis žiniomis, mokyti ir įkvėpti kitus. Šis noras mane lydėjo nuo vaikystės. Turbūt todėl, kad mano močiutė taip pat buvo mokytoja. Su močiute vasaras leisdavau jos mokinių klasėje, su kitais vaikais dažnai žaisdavau mokyklą ir būdavau mokytoja. Tai man labai pažįstama ir artima veikla, tad gavusi pasiūlymą sutikau ir labai džiaugiuosi šia savo veikla.

Ar sunku sudominti šiuolaikinius studentus? O gal kaip tik jie ateina labai motyvuoti ir su jais lengva dirbti?

Manau tiek šiandien, tiek anksčiau – visais laikais reikia ieškoti būdų kaip sudominti studentą. Retai pasitaiko, kad visa grupė būtų motyvuota, tačiau kuriant ryšį galima keisti studentų nusiteikimą, didinti motyvacijos mastelį. Bandydama sudominti dažniausiai dalinuosi praktinėmis žiniomis, patirtimi, bandau išsiaiškinti kas patiems studentams aktualu ir pagal tai adaptuoju paskaitų turinį, atliepiu individualius studentų poreikius.

Ko palinkėtumėt būsimiems ir esamiems dizaineriams, kurie galbūt norėtų, bet vis dar nedrįsta imtis knygų dizaino?

Palinkėčiau pabandyti. Knygos dizainas išskirtinis tuo, kad sukuria objektą, kurį galima patirti. Neretai dirbant dizaine, grafiniai sprendimai nugula internetiniuose puslapiuose, socialiniuose tinkluose. Knyga išskirtinė savo rezultatu. Apčiuopiamumas suteikia motyvaciją kurti. 

Dėkui už pokalbį!