Interviu su MO parduotuvės vadove Daina Narbutiene

Kas yra MO? Kaip galėtumėte apibūdinti muziejų keliais sakiniais?

Keli sakiniai bus ilgi.

Šiandien, po 5-erių metų, galime pasakyti, kad svajonė apie tai, koks turi būti muziejus – kuriame menas arčiau žmonių, ir daugiau žmonių prie meno – pildosi su kaupu.

MO yra labai svarbi vieta miesto ir net platesniame žemėlapyje. Tą matome lankytojų gausume ir jų vertinimuose.

Smagu prisiminti, kad dar iki muziejaus atidarymo veikėme kaip muziejus be sienų – apie dešimtmetį. Tiesa, iki 2017 vadinomės Modernaus meno centras. Ir buvome įsikūrę Literatų gatvėje, kuri iki šiol traukia miesto svečius.

Viena iš muziejaus kūrimo veiklų – buvo ne tik meno kūrinių kolekcijos rinkimas, bet ir švietėjiška veikla. Jau nuo 2011 metų steigėjos Danguolės Butkienės iniciatyva leidome knygas vaikams, faktiškai – visai šeimai, meno edukacijos lektūrą, kurios lietuvių kalba neturėjome. Tai buvo vaizduojamojo meno, architektūros, dizaino, meno ir kultūros  istorijos leidiniai. Versti iš lenkų, vokiečių, anglų kalbų, versti ir redaguoti puikių specialistų. Šios knygos buvo skirtos platesniam ratui nei meno profesionalai ir jos turėjo nemenką pasisekimą. Buvo išleistos ir tokios svarbios MO kolekcijai meno knygos kaip Lietuvos tapyba nuo 1960 metų, Lietuvos grafika nuo 1957 metų, Kosto Dereškevičiaus, Arvydo Šaltenio – MO aukso fondo autorių – meno albumai.

2018 m. MO atvėrė duris jau kaip muziejus su sienomis. Ir spalio 18 d. švęsime 5-metį.

Atviras, laukiantis ir  pirmą kartą užsukančio, ir meno profesionalo, siūlantis ne tik įvairių kultūros laisvalaikio praleidimo būdų, bet kviečiantis prisijungti savanoriaujant arba tampant Modernistu, muziejus nuolat labai gyvas.     

 

Ką veikia MO parduotuvės vadovė?

Parduotuvės vadovės darbas labai įdomus ir judrus. Reikia labai gerai pažinti kolekciją, orientuotis suvenyrų rinkoje, gebėti rasti kokybiškus kokybės ir kainos atžvilgiu tiekėjus, prižiūrėti prekybą, kainas, atsiskaitymus, pažinti lankytoją-pirkėją ir pan. Įdomiausia dalis – naujų parduotuvės kolekcijų, kurios neišvengiamai susijusios su parodomis ir jose eksponuojamais darbais, kūrimas. Tai kolektyvinis darbas, kuriame dalyvauja beveik visos muziejaus grandys: kuratoriai, edukacijos, rinkodara, komunikacija ir t.t.

 

 

Studio Libeskind MO Museum ©Hufton Crow

 

 

Esate atsakinga už parodos katalogo leidybą. Kaip gimė mintis leisti katalogą, labiau primenantį literatūros kūrinį, kiekvienai parodai?

MO parodų knygas rengia nemenka komanda: parodos kuratoriai ir kviestiniai rašytojai kartu su platesne MO komanda. Esu atsakinga už techninius dalykus: popierius, spauda, terminai. Bet galiu pakomentuot leidinių specifiką. MO parodų leidiniams galioja tokia pati taisyklė kaip ir muziejui: MO arčiau žmonių, o žmonės arčiau prie meno. Tai reiškia, kad parodos knygos turinys turi būti patrauklus platesniam ratui lankytojų, tačiau turi likti kokybiškas ir įtraukus meno lauko žmonėms. Atsisakyta akademinių tekstų, pasikviesta platesnis kultūros žmonių ratas (ne tik vizualaus meno tyrėjai), turintis įdomių minčių tam tikrai parodos ir knygos temai. Tokiu būdu vietoje tradicinio katalogo susiformavo „parodos knyga“, labiau primenanti esė rinkinį. Toks specifinis žanras, kuris veikia ir kaip parodai skirtas leidinys, ir kaip savarankiška knyga.

 

Koks buvo pats pirmas parodos leidinys?

Pirmoji paroda „Visas menas – apie mus“ ir jai skirtas leidinys – abu buvo pirmieji. Parodą kuravo ir pirmosios parodos knygos sudarytoja buvo menotyrininkė prof. dr. Raminta Jurėnaitė. Tuo metu buvo nuspręsta kiekvieną parodos leidinį, jo dizainą, apimtį ir pan. derinti prie kuriamos parodos. Todėl per 5-erus metus išleidome 9 skirtingas savo išvaizda, popieriumi, dizainu, apimtimi parodos knygas. Kadangi visos buvo itin „demokratiškos“, t.y. buvo nesunkios, nestoros, tinkamos nešiotis ir vežtis nepridedant nepatogumų – be to, visos buvo tarsi kultūros lauko metraščiai – kai kurios jau tapo retenybe, ir jas galima rasti tik bibliotekose. 

 

Parodos katalogas VISAS MENAS – APIE MUS, 2018

 

Kaip renkatės, kas bus katalogo dailininkas (dizaineris)?

Tai yra įdomioji proceso dalis. Visada saugu darbuotis su jau dirbusiais su mūsų leidiniais žmonėmis, tačiau nevengiama atrasti naujų dizainerių. Net keli MO parodų leidiniai buvo įvertinti Knygos meno konkursuose. Visais atvejais renkamės jau ne vieną leidinį paleidusius į gyvenimą dizainerius. Svarbus ne tik geras skonis ir grafinio dizaino išmanymas, bet ir bendro darbo su leidykla patirtis.

 

Kaip vyksta pats procesas nuo idėjos iki fizinio leidinio?

Šiuo klausimu galima būtų parašyti 9 skirtingas istorijas. Tačiau galima „nupaišyti“ tam tikrą schemą. Parodos kuratoriai užduoda toną, sukuria koncepciją, parenka kūrinius, numato architektūrą, kalbina parodos idėjai artimus kultūros žmones, tariasi su rinkodara ir komunikacija. Galiausiai gimsta leidinio turinys su iliustracijomis. Dirbame su keliais aukščiausios klasės redaktoriais ir vertėjais, tai – kitas etapas, kuris užtikrina leidinio kokybę. Knygos dizainas, maketavimas, o po to koregavimas ir paruošimas spaudai – visada jaudinančios akimirkos ir dėl to, kad sukurtas naujas MO leidinys, ir kartais dėl to, kad tenka pataisyti, pakoreguoti jau paskutinėmis minutėmis. Šitą žino visi leidėjai.

 

 Parodos katalogas RŪŠIŲ ATSIRADIMAS. 90-ŲJŲ DNR, 2019

 

Kaip įprastai vyksta popieriaus pasirinkimas?

Smagus etapas. Kaip įprasta, tariamės su komanda, taip pat su dizaineriu. Kartais reikia kreidinio, kartais – nekreidinio popieriaus. Kartais turime didesnį arba mažesnį biudžetą parodos knygai. Viską susumavus ir išžvalgius popieriaus rinką – pasirenkamas popierius vidaus lankams, taip pat viršelio spaudai. Kiek daugiau niuansų turi viršelio popieriaus pasirinkimas.

 

Parodos katalogas SUSITIKIMAS, KURIO NEBUVO, 2022

 

 

Išleidote jau 9 katalogus. Kaip jie atrodo dabar? Kas pasikeitė nuo pirmojo?

Kaip jau minėjau, pradžioje galvojome, kad kiekviena parodos knyga turi būti tos parodos vizitinė. Tokiu principu vadovaudamiesi išleidome 7 parodos knygas. Parodai „Susitikimas, kurio nebuvo“ (8-oji paroda) jau buvome parengę tam tikrą trafaretą, kurio numatėme laikytis ir ateityje. Kas tapo svarbu naujo dizaino knygai: formatas, apimtis, vidaus dizaino taisyklės (tam tikras stilius, leidžiantis lengvai skaityti, vartyti), iliustracijų įmaketavimas, ir kitų knygos elementų pozicionavimas. Ir nors paskutinės kelios knygos yra vizualiai skirtingos, tačiau kartu jos kur kas labiau seseriškos savo forma ir apimtimi.

 

 

MO muziejaus išleisti parodų katalogai

 

 

Kuris katalogas buvo Jums sudėtingiausias, pareikalavęs daugiausia pastangų?

Kaip jau minėjau, dirbame komandiškai, todėl kiekvienas etapas ir jo koordinatoriai turi savų iššūkių. Mano kuruojama dalis – popierius ir spaustuvė – finalinė, todėl jei viskas laiku ir darnu, pastangos būna lengvos, o rezultatai – džiugina. Laukiamas dėl savo pirmumo buvo pats pirmas leidinys, jis ir pradėjo parodos knygų epopėją. Jo dizainą kūrė grafikos dizainerė Aušra Lisauskienė. Buvo sumanytas nedidelis, bet išsiskiriantis savo dizainu leidinys. Tad reikėjo paieškų ir bandymų rezultatui pasiekti. Tačiau savo kompleksiniu dizaino ir medžiagų pasirinkimu ypatingesnis buvo antrasis leidinys parodai „Gyvūnas–Žmogus–Robotas“, kurio dizainą kūrė Indrė ir Laura Klimaitės. Išėjo puiki knyga. O iššūkius prisimenu kaip smagų laiką!

 

Parodos katalogas GYVŪNAS–ŽMOGUS–ROBOTAS, 2019

 

Daina, kas Jums pačiai labiausiai patinka Jūsų darbe?

Žmonės ir popierius. Be žmonių nebus muziejaus, o be popieriaus – knygų.

 

Dėkui už pokalbį!