Interviu su leidyklos „Odilė“ įkūrėja

Kaip trumpai galėtumėt apibūdinti leidyklą „Odilė” tiems, kurie galbūt dar jūsų nežino?

„Odilė“ leidžia knygas apie, jos manymu, svarbius dalykus; nebūtinai šiuo metu „madinga“ tema;

knygas, turinčias ryškią asmenybiškumo, individualaus mąstymo ir matymo žymę; parašytas šiandien, vakar arba labai seniai; vaikams ir suaugusiesiems; iš Lietuvos ir viso pasaulio.

Kas Jums labiausiai patinka knygų leidybos procese?

Pirmiausia patinka atrasti knygą, kurią norėtum išleisti; arba apie ją išgirsti.

Po to labiausiai laukiu pirmo pasimatymo su naujai išleista knyga. Su nerimu, kaip ir dera prieš svarbų pasimatymą.

Kaip visgi renkatės, kurias knygas išleisti?

Pradžioje tiesiog norėjosi išleisti knygas, apie kurias seniai galvota, kurių nebuvo pavykę paskelbti ankstesniuose  leidybiniuose  darbuose.

Vėliau po truputį pradėjo burtis be galo svarbus bendraminčių  vertėjų ir autorių ratas.

Viena pasirodžiusi knyga pritraukia kitą. Talentingiausi įvairiakalbiai vertėjai ir bičiuliai stebuklingai praveria  duris į įvairiausių šalių knygų pasaulį: latvių, italų, ispanų, vokiečių, anglų, prancūzų, portugalų.

Drįsiu pasakyti: tiesiog intuicijai čia tenka ne paskutinės svarbos vaidmuo:)

Kuriuo metu knygos kūrybiniame procese pradedate galvoti apie popierių?

Kokia reikšmė teks popieriaus pasirinkimui, ar net jo paieškai, daugmaž aiškėja nuo pirmos minties apie būsimą knygą.

Kaip renkatės popierių? (renkatės naujienas, peržiūrite pavyzdžius, konsultuojatės su popieriaus tiekėjais ir pan)?

Idealu, kai pasirinktas knygas dailininkas, vis dažniau dabar vadinamas dizaineriu, puikiai išmano turtingą popierių pasaulį ir aistringai domisi jų naujovėmis, greitai  perpranta jų savybių ir paskirties subtilumus. 

Kitas būdas – konsultuotis su popieriaus tiekėjais, išties aistringai mėgstančiais savo darbą ir tiesiog įkvėptais popierių grožio! Tikra laimė leidėjui tokį konsultantą sutikti.

Kas Jums svarbu renkantis popierių? (eko, spalvos, pojūtis)

Visos šios popieriaus savybės svarbios. Man ryškiausią emociją vis dėlto suteikia spalva.

Nežinau, ar teisingos žinios apie atliktą eksperimentą, kokią įtaką pirkėjui daro knygos viršelio spalva,  bet būčiau linkusi jomis tikėti. Toliau, žinoma, svarbus ir popieriaus lytėjimo pojūtis ir pozityvios žinios, kaip jis pagamintas.

Kokias knygas pati labiausiai mėgstate skaityti? Gal pasidalintumėte paskutiniais atradimais? Kažką norėtumėt parekomenduoti? 

Taip jau susiklostė, kad šiuo metu daugiausia ir skaitau knygas arba kūrinius, kuriuos planuojame leisti.

Labiausiai mėgstu į atskiro žmogaus  individualų pasaulį gramzdinančias knygas. Dažniausiai jos neturi siužeto. Kartais jų nebūtina skaityti iš eilės. Paskutinių metų  man vis dar nepralenkiama knyga: Fernando Pessoa ,,Nerimo knyga“. Taip pat Moišės Kulbako „Mesijas, arba Efraimo sūnus“. Dabar su nuostaba pradedu atrasti latvių literatūrą, latvių rašytojų gebėjimu įsigilinti į atskirą temą, ją atskleisti, regis, iki dugno, papasakoti apie „kito“, „kitokį“ gyvenimą. Nekantrauju sulaukti šiuo metu spaudai rengiamo Andrio Kalnozolo romano „Mane vadina Kalendoriumi“, savitos Foresto Gampo versijos.

Ko palinkėtumėt knygų mylėtojams?

Palinkėčiau skaityti knygas ir tik tas knygas, kurios jums tikrai patinka, o ne tas, apie kurias dauguma kalba.